Profession og / eller ansættelse:
Rašytojas
Kirkegård |
Krekenavos miestelio kapinės Se på Google Maps |
---|---|
Sektor |
S1 |
Række |
|
Plads |
0085 |
Detaljeret information
Rašytojo Kosto Stikliaus kapas
Palaidotas rašytojas Kostas Stiklius. Gimė 1880 m. gruodžio 25 d. Liepalotuose, Vilkaviškio apskrityje, mirė - 1962 m. vasario 24 d. Krekenavoje, Panevėžio rajone. Kostas Stiklius - liaudies švietėjas, spaudos darbuotojas, knygnešys. Skaityti ir rašyti išmokė tėvas, toliau lavinosi savarankiškai. Susipažinęs su knygnešiais (Motiejumi Baltūsiu ir kt.) ir iš jų gavęs tuo laiku draudžiamos spaudos lietuviškais rašmenimis, vakarais skaitydavo suaugusiems. Pradėjo pats siųsti korespondencijas ir eilėraščius į Prūsijoje spausdinamus laikraščius. Vėliau pats pradėjo iš Prūsijos parsigabenti ir platinti draudžiamą spaudą ir atsišaukimus. 1899 m. kalintas už dalyvavimą „Sietyno“ draugijos veikloje. Buvo vienas aktyviausių Vilkaviškio „Artojo“ draugijos narių. 1902 m. sausio 30 d. Naumiesčio užkardoje sulaikytas su lietuviškų laikraščių kroviniu. Keletą kartų ir vėliau sulaikytas, kalintas, bet dėl negyjančios kojos žaizdos vis buvo paleidžiamas. Trumpai gyveno Vilniuje, Petrapilyje, 1903 m. lapkričio 12 d. caro paliepimu atiduotas viešai policijos priežiūrai gimtinėje. Dalyvavo 1905 m. įvykiuose, tapo LSDP nariu, platino socialdemokratų spaudą. 1907-1909 m. Vilniuje leido ir redagavo satyros ir humoro žurnalą „Ežys“, dirbo laikraščio „Vilniaus žinios“ spaustuvėje. 1911-1915 m. gyveno Rygoje, dirbo laikraščio „Rygos naujienos“ redakcijoje, 1917 m. redagavo žurnalą „Naują žodį“, 1923-1924 m. Kaune - laikraštį „Spaustuvininkas“. 1925-1928 m. Marijampolėje leido laikraštį „Šešupės bangos“. Nuo 1940 m. dirbo Krekenavos bibliotekos skaityklos vedėju, iš einamų pareigų pasitraukė apie 1950 m. Literatūrinis K. Stikliaus palikimas gana gausus. Spaudoje bendradarbiavo nuo 1899 m. Stiklelio, Liepuko ir kt. slapyvardžiais rašė į „Ūkininką“, „Naujienas“ (kartais po visą numerį), JAV lietuvių leidinius, leido populiarias knygeles, rinko tautosaką ir siųsdavo J. Basanavičiui. Išleido per 10 eilėraščių, eiliuotų feljetonų, pasakėčių rinkinių, praktinio pobūdžio knygelių: „Davatkų gadzinkos ir šiaip linksmos dainos“ (1903), „Girtuoklių gadzinkos ir kitos apie girtuoklystę dainos“ (1903), „Lietuvos lenkų kantičkos“ (1904), „Linksmi žiedeliai“ (1907), „Gyvenimo gabalėliai“ (1908) ir kt. Išvertė P. Jeršovo, L. Tolstojaus kūrinių.