Saugant šių velionių atminimą ir tausojant Lietuvos gamtą buvo uždegta 1 skaitmeninė žvakė ir pasodintas 1 medis.

Išsami informacija

Kèlkis Johanas Ferdinandas (vok. Johann Ferdinand Kelch) 1801 06 10Piktupėnai 1877 02 19Kisiniai (prie Dovilų), Mažosios Lietuvos pedagogas, spaudos ir raštijos darbuotojas. Baigė Karalienės mokytojų seminariją. 1820–51 dirbo precentoriumi Įsėje (Pakalnės apskr.), 1851–67 – Kretingalėje; 1854 čia įsteigė parengiamuosius kursus stojantiesiems į mokytojų seminariją. 1832–75 redagavo periodinį leidinį Nusidavimai apie Evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonų, 1875–77 – laikraštį Pasiuntinystės laiškelis. 1851–71 bendradarbiavo laikraštyje Keleivis. Parašė pirmuosius lietuviškus reportažus: Mano keliavimas į Berlyną (1853–54), Miegantieji, pabuskite… (1854), satyrinį eilėraštį Viernas Kretingos žmogus (1900), istorinę poemą Lietuvininkai (1900). Buvo knygų iš vokiečių į lietuvių kalbą vertėjas, sudarytojas, redaktorius. H. Holzo ir M. Šerniaus spaustuvėje išleido kalendorių Krikščioniškos kalendros ant meto 1877 (straipsnyje Apie kelis giesmių sustatytojus aprašė pietistinės poezijos Mažojoje Lietuvoje kūrėjų gyvenimą).

Suredagavo giesmyną Visokios naujos giesmės (apie 800 puslapių; 1876), sudarė giesmių rinkinį Giesmelės apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonų (1861). Su spaustuvininku F. Schröderiu iš vokiečių kalbos išvertė ir parengė spaudai J. Rambacho pamokslų rinkinį Apmąstymai visų kentėjimų Kristaus (1866), su juo ir J. Lapaičiu – H. Millerio ir kitų autorių pamokslų rinkinį Mišios (1867). Teikė lingvistinę medžiagą F. Kuršaičiui, A. Schleicheriui. Smerkė lietuvininkų germanizaciją. Siuntė peticijas Prūsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui Vilhelmui I, švietimo ir kulto ministrui, prašydamas bent tikybą mokyklose dėstyti lietuvių kalba (po 1872–76 lietuvių kalba iš mokyklų buvo pašalinta).