Profesión y/o empleo.:
Lietuvos laisvės gynėjas, vienas iš 1991 m. sausio 13-osios aukų
Cementerio |
Lietuvos laisvės gynėjų kapai (Antakalnis) Ver en Google Maps |
---|---|
Sector |
|
Fila |
|
Lugar |
002 |
Información detallada
irginijus Druskis – Lietuvos laisvės gynėjas, vienas iš 1991 m. sausio 13-osios aukų, žuvo Sovietų Sąjungos karinės agresijos prieš atkurtą Lietuvos valstybę metu. 1991 m. sausio 13-osios naktį buvo nušautas prie Televizijos bokšto Vilniuje. Virginijus Druskis žuvo būdamas 21 metų.
Virginijus Druskis gimė 1969 m. vasario 1 d. Ukmergėje. Mama – Milda Druskienė. Dar vaikystėje su tėvais persikėlė gyventi į Vilnių. Mokėsi Vilniaus 40-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Minties gimnazija), baigęs aštuonias klases įstojo į Vilniaus elektromechanikos technikumą (dabar – Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultetas). 1988 m. baigė technikumą, įgydamas skaičiavimo techniko specialybę.
1988 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabar – Kauno technologijos universitetas), studijavo radiotechniką Radioelektronikos fakultete. skyriuje. Tais pačiais metais buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą Sovietų Sąjungos kariuomenėje. 1989 m. rugpjūčio 23 d. grįžo atlikęs karinę tarnybą. Toliau tęsė studijas Kauno politechnikos institute. 1990 m. vasarą perėjo į neakivaizdinį skyrių.
Domėjosi kompiuterine technika, pats buvo surinkęs kompiuterį. Sportavo, domėjosi savigyna, Rytų kovos menais.
1990 m. birželio 2 d. vedė, žmona – Asta (Butrimauskaitė) Druskienė.
1991 m. sausio pradžioje, Sovietų Sąjungos karinės agresijos prieš Lietuvos valstybę dienomis, budėjo prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų.
1991 m. sausio 12–13 d. – budėjo Vilniuje prie Televizijos bokšto.
1991 m. sausio 13-osios naktį buvo nušautas Vilniuje prie Televizijos bokšto, pataikyta į krutinę ir plaučius. Liudininkų pasakojimu buvo pirmoji auka.
1991 m. sausio 14 d. kartu su kitomis aukomis buvo pašarvotas Vilniaus Sporto rūmuose.
1991 m. sausio 16 d. – kartu su kitomis Sausio 13-osios aukomis buvo palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.
Apdovanojimai
1991 m. sausio 15 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę Virginijus Druskis (po mirties) buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius, antrasis pagal svarbą aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas).
1992 m. sausio 9 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 metų sausio–rugsėjo mėnesiais Virginijus Druskis (po mirties) buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
2011 m. sausio 16 d., minint 20-ąsias Sausio 13-osios metines, Virginijus Druskis apdovanotas (po mirties) I-ojo laipsnio ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“
Atminimo įamžinimas
1992 m. Virginijaus Druskio žūties vietoje prie Vilniaus televizijos bokšto (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius) buvo atidengtas paminklas.
1992 m. Kauno technologijos universiteto studentų miestelyje universiteto studentams Virginijui Druskiui ir Rimantui Juknevičiui atminti buvo pastatytas stogastulpis.
1993 m. atidengta atminimo lenta Kauno technologijos universiteto Elektronikos rūmuose, kuriame studijavo Virginijus Druskis.
1996 m. Vilniaus miesto tarybos sprendimu, Televizijos bokšto prieigose esančiai Vilniaus gatvei (buvusiai Perkūno g.) buvo suteiktas Virginijaus Druskio vardas.
1997 m. atidengta atminimo lenta Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultete (buvusiame Vilniaus elektromechanikos technikume), kuriame studijavo Virginijus Druskis.
1998 m. atidengta atminimo lenta ant namo, kuriame gyveno Virginijus Druskis (Architektų g. 109 , Vilnius).