Informații detaliate

A. Obelevičius buvo kilęs iš buv. Vajakiškių k. (dab. Rumšiškės), augo 8 vaikų šeimoje. Vyriausioji Antano sesuo Magdalena kartu su broliais Jonu ir Pranu buvo aktyvi partizanų rėmėja, brolis Petras priklausė Laisvės kovotojų sąjungai, o sesuo Valerija buvo asmeninė Antano ryšininkė.

1943 m. A. Obelevičius su draugais Kaune įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA) ir pradėjo kovoti už savarankišką valstybę. Antanas už partizaninę veiklą buvo kalinamas Mikunės darbo lageryje, Intos specializuotame lageryje. Čia praleido 7 m.

A. Obelevičius-Tautginas dirbo su tokiais žymiais Kaišiadorių rajono partizanais kaip Jonas Misiūnas-Žalias Velnias ir Benediktas Trakimas-Genelis. Būdamas partizanu, buvo paskirtas atsakingu už ryšius bei žvalgybą. Pasipriešinimo laikais dirbo Didžiosios kovos rinktinėje Žvirblio būryje. Nepriklausomybės aušroje taip pat buvo Parlamento gynėjas, vienas pirmųjų Lietuvos karių savanorių bei kariuomenės kūrėjų. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, tapo Šaulių sąjungos nariu, aktyviai keliaudavo po Lietuvą pasakodamas apie Partizaninį pasipriešinimą, yra išleidęs atsiminimų knygų.

2002 m. birželio 25 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus įsakymu Antanui Obelevičiui, kaip ginkluoto pasipriešinimo dalyviui, buvo suteiktas kario savanorio teisinis statusas, 2002 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, taip pat buvo pradėtas procesas dėl Vyčio Kryžiaus ordino suteikimo.