Loading animation

Ammatti ja/tai työ:

Teologijos licenciatas kunigas. Marcinkonių klebonas 1939 - 1985 m.

Hautausmaa
Sektio

1

Rivi

000

Hautapaikka

0014

Document icon
Pyydä tietojen päivitystä

Tarkemmat tiedot

Marcinkonių parapijos klebonas nuo 1939 iki 1985 metų.
Nikodemas Pakalka gimė 1893 m. birželio 2 dieną Švenčionių apskrities (dabar Ignalinos raj.) Daugėliškio parapijos Juodalaukio kaime, ūkininko šeimoje. Daugėliškyje baigęs pradžios mokyklą toliau privačiai ir savarankiškai mokėsi Vilniuje. 1910 m. įstojo į Vilniaus Dvasinę seminariją, 1916 m. Varšuvoje buvo įšventintas į kunigus. 1920-1924 metais gabus jaunas kunigas bažnytinės vadovybės siunčiamas studijuoti į filosofijos į Fribūro (Šveicarija) universitetą, kur visus ketverius mokslo metus bičiuliavosi su ten pat studijavusiu V.Mykolaičiu-Putinu. Grįžęs į Lietuvą teologijos licenciatas N. Pakalka Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijoje dėstė logiką, psichologiją ir lotynų kalbą, iki 1931 m. buvo gimnazijos kapelionas. Išsilavinusį ir veiklų kunigą lietuvį lenkų okupacinė valdžia ėmė persekioti, skirdavo į labiausiai nuo kultūrinių centrų nutolusias slaviškas parapijas. 1939 m. marcinkoniškių kviečiamas ir bažnytinei vadovybei pritarus N. Pakalka atsikėlė į Marcinkonis, kur kunigavo ir buvo parapijos klebonas 46-erius metus. Kunigas parapijiečiams buvo ramstis II Pasaulinio karo ir okupacijų metais, ne tik vilties žodžiu stiprinęs, bet ir ne kartą nuo okupantų vokiečių, vėliau - sovietų savivalės ir persekiojimo bažnyčioje slėpęs parapijiečius ir partizanus. Sovietmečiu išskirtinė kun. N. Pakalkos erudicija, europinis išsilavinimas (kalbėjo, skaitė 5 užsienio kalbomis), ir kartu ypatingas kuklumas, atvirumas žmonėms traukė laisvos minties ir žodžio ištroškusius Lietuvos šviesuolius - kunigus, mokslininkus, studentus, ir jie slapta rinkdavosi klebonijoje į „Marcinkonių akademijas“. Čia vyravo sovietmečiu neįprasta laisva diskusijų dvasia filosofijos, tikėjimo ir visais gyvenimo klausimais. Kun. N. Pakalka dalyvavo Lietuvos kunigų ir tikinčiųjų judėjime už tikėjimo laisvę, pasirašė Kreipimąsi į TSKP CK gen.sekretorių L. Brežnevą dėl tikinčiųjų teisių Lietuvoje. Jo dvasinėje globoje užaugo kelios marcinkoniškių kartos, širdyse saugančios šviesų artimo meilės tarnystei atsidavusio kunigo, ilgamečio Marcinkonių parapijos klebono atminimą.